„Great Firewall of China“ (liet. Didžioji Kinijos ugniasienė) – tai milžiniškas valstybės valdomas interneto kontrolės, cenzūros ir filtravimo mechanizmas, kuris riboja, ką Kinijos interneto vartotojai gali matyti, pasiekti ar paskelbti internete.

Oficialiai jis yra Kinijos „Golden Shield Project“ (金盾工程, Jindun Gongcheng) dalis – vidaus saugumo programa, pradėta dar 1998 m., ir valdoma kelių institucijų, tarp jų ir Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos (MIIT) bei Viešojo saugumo ministerijos (MPS).

Pagrindinė idėja

Tikslas – apsaugoti šalį nuo „žalingos informacijos“, kuri, valdžios manymu, gali pakenkti:

socialinei stabilumui,

politiniam režimui,

nacionaliniam saugumui,

„tradicinėms vertybėms“.

Tačiau realybėje tai reiškia plačią informacijos kontrolę ir cenzūrą, ypač turinio, kuris kritikuoja Komunistų partiją ar mini temas kaip:

Tiananmenio aikštės protestai (1989 m.),

Taivano nepriklausomybė,

Tibeto klausimas,

Uigūrų mažumos persekiojimas,

Demokratijos ar žmogaus teisių aktyvizmas,

Užsienio žiniasklaida (pvz. BBC, New York Times, Reuters, ir kt.).

Kaip ji veikia technologiškai?

Kinijos interneto srautas praeina per valstybės valdomus „vartus“ (angl. gateways), kur įdiegtos įvairios cenzūros priemonės:

1. DNS filtravimas

Kai bandai pasiekti užblokuotą svetainę (pvz., www.facebook.com

), ugniasienė neleidžia DNS serveriui grąžinti teisingo IP adreso – todėl svetainė tiesiog „neegzistuoja“.

2. IP blokavimas

Tiesiog uždraudžiami konkretūs IP adresai, kad jungtis būtų atmetama (pvz. „nyt.com“ IP blokas).

3. URL filtravimas

Sistema tikrina URL užklausas ir, jei jose yra uždrausti raktažodžiai (pvz. „Tiananmen“, „Falun Gong“), jungtis nutraukiama.

4. Paketo tikrinimas (Deep Packet Inspection)

Naudojama deep packet inspection (DPI) technologija, kuri analizuoja duomenų srautą realiu laiku ir gali aptikti net VPN ar užšifruotą turinį, kad jį sustabdytų.

5. VPN ir proxy blokavimas

Didžioji dalis viešų VPN yra aptinkami ir blokuojami. Leidžiami tik tie, kurie valstybės patvirtinti ir veikia pagal nustatytas taisykles (t. y. vis tiek stebimi).

Ką ji blokuoja?

Tūkstančiai svetainių ir paslaugų yra visiškai nepasiekiamos:

Google (įskaitant Gmail, Maps, Docs, Translate ir kt.)

YouTube, Facebook, Instagram, X/Twitter, Reddit, WhatsApp, Telegram

Daug tarptautinių naujienų portalų (BBC, CNN, The Guardian, Reuters)

Kai kurie akademiniai šaltiniai ir Wikipedia straipsniai

Socialinės pasekmės?

Kinijos vartotojai daugiausia naudojasi vietinėmis alternatyvomis:

„Baidu“ vietoje „Google“,

„WeChat“ vietoje „WhatsApp“,

„Weibo“ vietoje „Twitter“,

„Youku“ vietoje „YouTube“.

Šios platformos yra griežtai reguliuojamos – jose taikomi tie patys cenzūros ir stebėjimo reikalavimai.

Be to, interneto bendrovės teisiškai privalo stebėti vartotojų turinį ir pranešti valdžiai, jei kažkas pažeidžia cenzūros taisykles.

Kodėl Vakarai tai kritikuoja?

Vakarų šalys (ypač ES, JAV, Japonija) laiko „Great Firewall“:

žodžio laisvės ir informacijos prieigos pažeidimu,

valstybinio masinio sekimo įrankiu,

technologinės izoliacijos ir dezinformacijos sistema.

Be to, kai kurios Vakarų vyriausybės teigia, kad tokia infrastruktūra leidžia Kinijai:

formuoti viešąją nuomonę viduje,

skleisti propagandą užsienyje,

apsunkinti tarptautinę kibernetinių grėsmių analizę.

Įdomus faktas

„Great Firewall“ pavadinimas yra žodžių žaismas iš „Great Wall of China“ („Didžioji Kinijos siena“) – abi struktūros turi tą pačią idėją: apsaugoti šalį nuo išorinio pasaulio, tik viena – fizinė, o kita – skaitmeninė.