Turkmėnistanas, ypač jo sostinė Ašchabadas (Ashgabat), yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip autoritarinis režimas gali kontroliuoti net kasdienius dalykus – tokius kaip automobilio spalva.

Čia neužtenka tiesiog turėti „šviesų“ automobilį. Taisyklės kur kas griežtesnės, nei daugelis įsivaizduoja, ir jos tiesiogiai susijusios su valdžios siekiu sukurti visiškai vienodą, „sterilų“ baltą vaizdą.

Ašchabadas – „Baltasis marmuro miestas“

2013 metais Ašchabadas pateko į Gineso rekordų knygą kaip miestas su didžiausia balto marmuro pastatų koncentracija pasaulyje. 543 nauji pastatai buvo apklijuoti daugiau nei 4,5 milijono kvadratinių metrų balto marmuro (dauguma importuoto iš Italijos). Jei visą tą marmurą išdėliotum plokščiai, vienam kvadratiniam metrui žemės tektų beveik 0,2 m² marmuro.

Miestas atrodo kaip iš futuristinio filmo: akinamai baltos fasadai, auksinės statulos (įskaitant buvusio prezidento Gurbanguly Berdimuhamedovo jojančio ant žirgo), fontanai ir plačios tuščios prospektos. Baltumas čia – ne estetikos pasirinkimas, o valstybinė ideologija. Baltą spalvą režimas sieja su tyrumu, sėkme ir prestižu.

Automobilių spalvų taisyklės: nuo importo draudimo iki detalių dažymo

Taisyklės atsirado palaipsniui:

• 2015 m. — uždraustas juodų, tamsiai mėlynų ir raudonų automobilių importas. Muitinė tiesiog atsisakydavo leisti juos įvežti ir rekomenduodavo vežtis tik baltus.
• 2018 m. pradžia (ypač nuo sausio) — tikras lūžis. Ašchabado policija ėmė masiškai stabdyti ir konfiskuoti ne baltos spalvos automobilius. Iš pradžių labiausiai kentėjo juodi, vėliau – beveik visi tamsesni atspalviai. Automobiliai būdavo tempiami į specialias aikšteles, o savininkams sakoma: perdažyk į baltą (ar šviesiai sidabrinį) – tada atgausi.

Vėliau taisyklė tapo dar griežtesnė (ypač ~2021 m. ir vėliau):

• Leidžiami daugiausia baltos, šviesiai sidabrinės (silver) ir kartais šviesiai auksinės (beige/gold) spalvos automobiliai.
• Net smulkios detalės negali gadinti „bendro vaizdo“. Juodi veidrodėliai, ratlankiai, radiatoriaus grotelės, žibintų rėmeliai, chromo apdaila ar net lipdukai – viskas gali būti problema techninės apžiūros metu arba sustabdžius kelyje.
• Policija kartais reikalauja perdažyti net tas detales baltai. Tai suteikia papildomą pretekstą kyšiams, kurių Turkmėnistane ir taip nestinga.

Oficialaus „įstatymo“ dažnai nėra – tai „žodinis nurodymas iš viršaus“ (verbalinis teisės aktas). Dėl to taisyklės taikomos selektyviai ir neprognozuojamai, o pareigūnai gauna lankstumo.

Kodėl būtent balta?

Pagrindinė priežastis – buvusio prezidento Gurbanguly Berdimuhamedovo (valdė 2007–2022 m.) asmeninis skonis ir prietarai. Baltą jis laikė „laiminga“ ir „tyra“ spalva. Tai puikiai derėjo prie jo asmens kulto: miestas jau buvo baltas, tad ir mašinos turėjo „įsilieti“ į bendrą vaizdą, kad nekeltų disonanso.

Jo sūnus Serdar Berdimuhamedov, perėmęs valdžią 2022 m., kol kas nėra radikaliai pakeitęs šios politikos.

Netikėtos pasekmės

• Autoservisų bumas — perdažymo paslaugų kainos šoktelėjo kartais net dvigubai. Vidutiniškai perdažymas kainuodavo 500–1000+ USD (priklausomai nuo automobilio dydžio ir kokybės). Turkmėnistane, kur vidutinis atlyginimas labai žemas (dažnai 200–400 USD per mėnesį), tai buvo rimtas smūgis kišenei.
• Žmonės skubėjo perdažyti, kad išvengtų konfiskavimo.
• Juodos ir tamsios spalvos automobiliai tapo beveik nevertingi – juos buvo sunku parduoti.
• Atsirado „pilka rinka“: kažkas specializavosi tik baltame perdažyme.
• Kai kurie savininkai tiesiog nevažinėdavo į Ašchabadą su „netinkama“ mašina – palikdavo ją užmiestyje ir naudodavo taksi ar baltas valstybines mašinas.

Platesnis kontekstas

Tai nėra vienintelė keista taisyklė Turkmėnistane. Šalis garsėja griežta cenzūra, asmens kultu, Guinnesso rekordų medžiokle (didžiausias fontanų skaičius, didžiausias uždaras apžvalgos ratas ir t.t.) ir kontroliuojamu kasdieniu gyvenimu. Baltos mašinos – tik vizualinė dalis tos pačios logikos: viskas turi atrodyti vienodai, švariai ir „teisingai“.

Šiandien Ašchabado gatvėse iš tiesų dominuoja balti (ar labai šviesūs) automobiliai – vaizdas hipnotizuojantis ir kartu šiek tiek distopinis. Atvykėliai dažnai sako, kad miestas primena tuščią scenografiją iš filmo.

Turkmėnistane automobilio spalva – ne laisvas pasirinkimas, o valstybinės estetikos ir valdžios kaprizo reikalas. „Pakankamai balta“ čia tikrai nebūna pakankama. Net menkiausias juodas elementas gali sugadinti visą harmoniją – ir kainuoti nemažai pinigų bei nervų.